Pagal planus buvo numatyta pastatyti septynis fortus ir devynias stacionarias baterijas, vėliau prijungti dar du (VIII ir IX), galiausiai carinė valdžia nusprendė padidinti fortų skaičių iki dvylikos, tačiau, dėl prasidėjusio Pirmojo Pasaulinio karo, planai nebuvo įgyvendinti.
Statybų darbai buvo pradėti 1882 metais ir sparčiai bei tikslingai vykdant pabaigti 1913 metais. Pagrindinis fortų planavimas tai simetriškas, penkiakampis (kitoks IX fortas) . Jų esmė buvo sklandžiai įsilieti į aplinkos kraštovaizdį. Eiliniam piliečiui didžioji dauguma šių tvirtovės statinių šiais laikais gali atrodyti tiesiog kaip kalvos apaugusios medžiais, žolėmis ir bruzgynais su aplinkui telkšančiais vandens tvenkinukais. Nevertėtų apsigauti. Vadinamos duobės ir vandens telkiniai yra specialiai kadaise aplink fortus įrengti gynybiniai grioviai. Visos struktūros yra suprojektuotos atlaikyti artilerijos šūvius, todėl visų jų stogai apsaugoti žemių ir kartais betono sluoksniais, užželdinti žole ir apsodinti medžiais.
Be pačių fortų buvo pasatyta apie 300 pastatų susijusių su tvirtovės sistema: baterijos, kariniai miestelių, įtvirtinimų linijos, sprogmenų sandėliai, slėptuvės, atsparos punktai, stacionarūs ugnies
taškai, apkasų juostos, kareivinės, amunicijos, maisto, pašarų sandėliai, inžinierinės dirbtuvės, karinė geležinkelio stotis, geležinkelio trasos, karinių kelių tinklas, malūnas, elevatorius, administraciniai pastatai, nors pastarųjų ne itin gausiai (matyt dėl taupomų lėšų didžioji tvirtovės valdybos dalis įsikūrė jau ankščiau pastatytose patalpose). Visi išlikę tvirtovės objektai liudija kaip toli buvo pažengusi karinė inžinerija ir statybos galimybės, nusausinimo ir vėdinimo įranga, o įrengti administraciniai ir bendro pobūdžio pastatai smarkiai prisidėjo prie Kauno miesto augimo ir modernėjimo.
Kariniai miesteliai buvo statomi to meto Kauno priemiesčiuose tokiuose kaip Šančiai, Freda, Panemunė. Dabar didelė jų dalis tarnauja Lietuvos kariuomenei, tačiau važiuojant pro žemuosius Šančius, kuriuose karininkų butai panaudoti kaip gyvenamosios ar komercinės patalpos, apima keistas jausmas, lyg antras ir išskirtinai kitoks senamiestis atsiveria prieš akis.
Pradžioje minėtas Įgulos soboras pastatytas taip pat carinio Kauno laikais. Dabar tai pagrindinis miesto akcentas, matomas beveik visose panoramose įsitaisęs miesto centre, Laivės alėjos gale (tuo metu Nikolajaus prospekte). Įdomiausia yra tai, jog šis statinys net iš tolo neprimena vyravusį cerkvių statymo charakterį. Tai labiau pasaulietišką idėją skleidžianti bizantiško stiliaus didinga šventykla. Jis sumanytas kaip Kauno tvirtovės komplekso apvainikavimas.
Kauno gyvenimą dalinai lėmė karinės tvirtovės taisyklės, tai paliko didelį istorinį architektūrinį antspaudą jo planiniai, erdviniai, tūriniai kompoziciniai struktūrai. Mieste dominavo neaukšti pastatai, išvengiant grandiozinių projektų. Ir tai ,atsižvelgiant į sudėtingą Kauno kraštovaizdį, nėra didelis praradimas. Dabar turime labai harmoningą miesto ir gamtos sintezę, miestą su labai savita carinės Lietuvos istorinio laikotarpio žyme, miestą, kuris turėjo tapti galinga karine tvirtove ir tuo išskiriančią Kauną iš kitų didžiųjų miestų.
Autorė Irma Juškaitė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą