Koks yra Kaunas? Kodėl jis yra toks, kokį matome jį šiandien? Uždavus šiuos paprastus klausimus prieš akis susmėžuoja didingas žalias šalikas su „Žalgirio“ užrašu, toks pat didingas peizažas su stūgstančia Žalgirio arena, Soboro vaizdas Laisvės alėjos gale, lengendos apie patriotiškus gyventojus ir kovingą jų dvasią. Tačiau kaip ir kiekvienas senolis, taip ir Lietuvos širdimi tituluojamas Kaunas, turi ilgametį savo susikūrimo pasakojimą, nukeliantį klausytoją net į akmens amžiaus, LDK, nepriklausomybės laikus.
Kaunas – miestas esantis Nemuno ir Neries upių santakoje. Vaizdingos vietovės apraizgytos legendomis apie jo įkūrimą, kadaise šiose apylinkėse ganėsi didieji taurai (kuriuos matyt mūsų protėviai smagiai išmedžiojo), o pavadinimas kildinamas nuo Italijos imperatoriaus Nerono tironijos pabėgusio Romos patricijų vado sūnaus vardo – Kūno.
Kaunas kūrėsi labai patogioje strateginiu ir ūkiniu atžvilgiu vietovėje, kurioje telkėsi daug piliakalnių ir įtvirtintų gyvenviečių. XIV a. viduryje pastatyta mūrinė pilis (šiomis dienomis išvysti galima tik vieną jos gynybinį bokštą ir dalį rekonstruotos sienos), aplink ją laikui bėgant plėtėsi ir gyvenvietė. XIV-XV a. pilis sudarė svarbią pilių grandinės palei Nemuną dalį, todėl nenuostabu, jog nebuvo išvengta nuolatinių Kryžiuočių ordino atakų. Manoma, kad dėl puldinėjimų, ji į miestą neišaugo.
Svarbių pokyčių miesto plėtrai turėjo Vytauto valdymo laikotarpis, kai šis suteikęs Kaunui Magdeburgo teises, pavertė jį vienu svarbiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės prekybos su Vakarų Europa centrų. Galime daryti prielaidą, jog ir toliau vystantis prekybinio miesto idėjai, Kaunas būtų išaugęs į vieną svarbiausių ir didžiausių Rytų Europos prekybos centrų, ir dabar save vadintume Lietuvos Milanu, tačiau lemiamą vaidmenį šio miesto charakteriui turėjo paskutinis 1795 m. ART padalijimas. Didžioji dalis Lietuvos kartu su Kaunu pateko į Carinės Rusijos įtakos zoną ir tai galiausiai suformavo išskirtinus šio Lietuvos miesto architektūrinius urbanistinius bruožus.
Autorė Irma Juškaitė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą