Kaip carinis Kaunas atrodė prieš atsirandant tvirtovės kompleksui?

Po trečiojo ATR padalijimo Kauno ūkinis gyvenimas vėl pablogėjo, sumažėjo miesto įtakos zonos, prarastos kai kurios valdos, nes visa Užnemunes dalis buvo prijungta prie Prūsijos. Didelę reikšmę turėjo ir žymusis 1812 m. Napaleono persikėlimas per Nemuną kuomet iš Kauno liko tik apleistų namų ir griuvėsių plotai su keletu tūkstančių gyventojų. Juoktis gal ir nėra gražu, tačiau karma smarkiai po to atseikėjo už tai.

Nuo 1843m. Kaunas paskelbtas gubernijos centru, sukurtas miesto projektas. Skirta teritorija suplanuota pagal vadinamus ,,rusų miestų‘‘ principus – stačiakampis, greičiausiai pagal Odesos pavyzdį gatvių tinklas, trys šachmatiškai išdėstytos aikštės ir visoje kompozicijoje dominavusi platesnė gatvė, tačiau gamtinės sąlygos vertė prisitaikyti prie vietovės,  tai buvo padaryta lankščiau, todėl nebuvo išsaugotas griežtas geometriškumas. Gubernijos laikotarpiu architektūroje nėra labai išskirtinų, orginalių sprendimų. Vyraujantis stilius – istorizmas. Pastatai statomi dviejų aukštų (dėl specialių miestų – tvirtovių reikalavimus, kas iš dalies lėmė Kauno provincialų pirmą įspūdį), fasadai daromi pagal pavyzdinius projektinius modelius, mediniai namukai Naujamiestyje draudžiami.
Imtasi ir kelių tvarkymo (carinė valdžia puikiai žinojo, jog prisijungtų kraštų valdymui yra būtina mobili ir didelė kariuomenė, prasti ir apleisti Lietuvos keliukai visiškai neatitiko šių tikslų).

Pagrindinis kelių tiesimo braižas – tai mažai kreipiant dėmesį į reljefą tiesių linijų tinklas. Ar kada teko susimąstyti, kodėl važiuojant Kaune esančiais Savanorių ar Veiverių prospektais jausmas lyg keliaujant traukiniu? Būten todėl, kad šios miesto gatvės išlikusios nuo carinio Kauno laikų. Taip pat pastatytas geležinkelio tunelis ir tiltas per Nemuną, kuris tapo svarbus starteginis kelias, nes jungė Sankt Peterburgą – Karaliaučių, Sankt Peterburgą–Varšuvą.

Europą drebinant karams, Rusijos caras Aleksandras II antrasis suvokė būtinybę stiprinti gynybinę liniją palei Nemuno upę. 1873 m. Vadovaujant carui įvyko svarbus pasitarimas, kuriame buvo pripažinta idėja paversti Kauną I klasės Rusijos karine tvirtove. Ir jau 1882 m. buvo pradėti Kauno tvirtovės pamatai, tuo pačiu tai reiškė, jog miesto formavimosi eiga kardinaliai pasikeis, jo pagrindinė funkcija labai skirsis nuo kitu Lietuvos ir net Europos miestų, nes darbar tai tapo karinis miestas, karinė tvirtovė, kuriai ateityje turėjo būti numatytas svarbus vaidmuo istoriniame kontekste.

Autorius Šarūnas Kubilius
Edvardo Stabinsko nuotraukos