Kiekvienas kaunietis puikiai žino, kokio pastato adresas yra Vilniaus g. 33. Kasdien gretimais pastato tvoros pražingsniuoja daugybė žmonių, dar keli užsuka į kiemą ramiai pasėdėti. Taip, tai istorinė Lietuvos prezidentūra. Tačiau daugelis, tikriausiai, net nesusimąsto, kad pastatas ir prieš tapdamas prezidentūra, turėjo dar ir kitokią istoriją.
Kadaise sklypas, kuriame dabar puikuojasi istorinė prezidentūra, priklausė dominikonų vienuolynui ir buvo naudojamas daržams. Nuo 1844 metų sklypas buvo nuomojamas kolegijos asesoriaus našlei Florai Višnevskaitei-Čechavičienei. Ji lygiai prieš 170 metų gavo leidimą pagal kapitono F. Vinterio projektą statyti dviejų aukštų namą.
Antroji savininkė, rūmų patarėjo žmona, Pranciška Belozerskienė maždaug 1852 metais pastatą padidino.
Apie 1860 metus rezidenciją įsigijo Raseinių I gildijos pirklys Solomonas Feinbergas, kuriam miesto valdyba neterminuotos nuomos sutartimi perleido rūmus. Prieš rūmus esantį sklypą jis taip pat išsinuomojo ir 1866 metais čia buvo įrengtas visiems miestiečiams prieinamas skveras. Tais pačiais metais pastatas buvo išnuomotas gubernatoriaus rezidencijai.
Po kelerių metų vakarinėje sklypo dalyje pastatytas kiemo korpusas ir arklidė-ratinė, kurios antras aukštas naudotas gubernijos kanceliarijai. Kai baigėsi nuomos sutartis, 1876 metais caro administracija supirko pastatus iš Solomono Feinbergo.
Pagal gubernijos architekto Edmundo von Mikvico Projektą, 1876-1877 metais pastatas buvo iš dalies rekonstruotas. Gubernatūros pastate Pirmojo pasaulinio karo metu gyveno ir rezidavo vokiečių karo valdžios viršininkas kunigaikštis Francas Jozefas Izenburgas-Biršteinas, o nuo 1918 metų - jo įpėdinis grafas Fridrichas Falkenhauzenas.
Na, o kai Kaunas tapo laikinąja Lietuvos sostine, prezidentui buvo ieškoma laikinos rezidencijos. Prezidentas į rūmus atsikraustė 1919 metų rugsėjo 1 dieną. Prezidento rezidenciją rezidavo visi trys ano meto Lietuvos Respublikos prezidentai: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius. Pirmojo aukšto dalyje buvo butas, skirtas prezidentui ir jo šeimai, kitoje dalyje buvo patalpos, skirtos darbui. Antrajame aukšte buvo du salonai, skirti oficialiems susitikimams.
1940 metais rūmuose įsikūrė LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumas. Vokiečių okupacijos metu, rūmuose veikė vokiečių karinio krašto vadovybė. Maždaug 1945 metais čia įsikūrė pionierių namai, 1955 metais - Mokytojų namai, 1989 metais pastatas perduotas Vytauto Didžiojo karo muziejui.
Nuotrauka: www.kaunas.kasvyksta.lt
Autorė Deimantė Mikštaitė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą